Studijos kiekvienam žmogui gali sietis su skirtingais dalykais ir suteikti skirtingas patirtis. Visgi pokalbio metu su Statinių inžinerines sistemos programos absolventu Gyčiu Raškevičiumi, dabar užimančiu projektų vadovo pareigas įmonėje „NIT“, tapo aišku, kad Vilniaus technologijų ir dizaino kolegijai jis dėkingas už daug dalykų, bet svarbiausia – už tai, kur yra dabar.

Prieš trejus metus studijas baigęs alumnas žodžio kišenėje neieško – išsamiai pasakoja ne tik apie studijų laikus, bet ir karjeros peripetijas. O pastarosios kelias prasidėjo dar studijuojant, kuomet po atliktos praktikos „NIT“ įmonėje jis sulaukė siūlymo pasilikti dirbti ir toliau.

„Šiuo metu esu projektų vadovas įmonėje UAB „NIT“. Pagrindinis mūsų darbo tikslas yra parduoti, bet to taip nesureikšminame, nes kitas, labai lygiagrečiai einantis tikslas yra edukuoti žmones: kodėl yra svarbios sistemos, kas yra teisingas mikroklimatas patalpose, kuo tai naudinga bendruomenei ir patiems pastatams, kaip efektyviai išnaudoti pastarųjų visas galimybes. Tokie du pagrindiniai dalykai, iš ko susideda mano diena ir visas mano laisvalaikis“, – pasakojo G. Raškevičius.

Kaip Jūsų karjerai padėjo studijos VTDK?

Pati kolegija labai glaudžiai susijusi su tuo, kur aš esu dabar. Interaktyvios paskaitos metu dėstytoja mus vežėsi į įmonę, kurioje dabar dirbu. Aleksandros Minajevos dėka atlikau praktiką „NIT“ ir po kurio laiko pradėjau ten dirbti. Iš tiesų, praktika labai „užkabino“, supratau, kam aš esu sutvertas, ko aš noriu ir kad tikrai šioje srityje esu kaip žuvis vandenyje. Man patinka komunikacija su klientais, inžinerinis tobulėjimas – įmonė pilnai išpildė visus mano lūkesčius. Tai, pirma, labai už tai dėkoju „NIT“ ir labai ačiū kolegijai, jeigu ne VTDK ir ne ši sritis, ko gero, nebūčiau atėjęs į šią įmonę.

Kokių dar prisiminimų turite iš studijų laikų?

Studentavimo veikloje aš nebuvau labai aktyvus, man labiau rūpėjo žinios – buvau truputį moksliukas. Studijos atveria akis, atveria pasaulį: visi tie dalykai, kurie, kai studijavau, atrodė visiškai nesvarbūs, ir klausdavau, kodėl aš tai darau, kam to reikia, praėjus trims metams po studijų tapo svarbūs. Daugumą įgytų žinių naudoju savo praktikoje, savo darbe, savo laisvalaikyje, galiu prisiminti ir patarti kitiems, tad taip, čia buvo patirtis.

Iš tiesų, vien gyvenimas bendrabutyje yra neįkainojamas: išmoksti dalintis, taip pat kitų įgūdžių įgauni, kurių neturėjai gyvendamas saugiai ir šiltai pas tėvus. Iš tikrųjų, kaip aš sakau, pats studentavimas, tie trys metai kolegijoje, kadangi po jos studijavau ir universitete, buvo bene geriausias laikas mano gyvenime. Bet greičiausiai dėl to, kad aš esu iš mažo miestelio, o atvažiavęs į miestą gavau laisvę. Tad studijų dėka pamačiau, kaip atrodo miestas, susipažinau su juo ir ačiū tam, kad likau čia gyventi.

Pakalbėkime apie karjerą. Kaip atrodo jūsų darbo diena?

Labai sunku paaiškinti, kaip atrodo darbo diena, kadangi tai yra visiškai nerutiniška. Mano darbo diena gali prasidėti nuo susitikimo su klientu objekte, mano ofise arba darbu prie kompiuterio, kai bandau parinkti tinkamą įrangą, rasti geriausius parametrus. Susitikę su klientais ieškome sprendimų naujai sistemai, bandome įvertinti darbų atlikimo kokybę su jau esama sistema ar galbūt ją patobulinti. Kiekvieną savo įrangą prižiūrime, kad darbas būtų atliktas preciziškai, nebūtų klaidų – tam skiriame daug laiko.

Taip pat trečius metus atvažiuoju į VTDK pravesti studentams paskaitą apie vėdinimo įrenginių parinkimą, tad, jei jie kreipiasi dėl kokio nors neaiškumo, ko galbūt bijo paklausti dėstytojos, randu laiko padėti. Ko gero galima sakyti, kad 50 procentų savo laiko praleidžiu ofise ir tiek pat procentų, kai aš susitikęs su klientais.