Animacijos kūrėja U. Oettinger: idėjos yra aplinkui, tereikia jas pastebėti

Animacijos sritis Lietuvos kūrėjų tarpe nėra populiari. Tokį sprendimą didžiąją dalimi nulemia laiko ir biudžeto imlumas, kurio ši sritis reikalauja. Visgi animacijoje Vilniaus technologijų ir dizaino kolegija (VTDK) turi kuo pasigirti – Multimedijos dizaino absolvente, savo kūryba laimėjusia 2 „Sidabrines gerves“. Danijoje gyvenanti Urtė Oettinger interviu metu papasakojo apie savo kelią į animacijos pasaulį, sunkumus jame ir kūrybą.

Kada ir kaip susižavėjote animacijos sritimi?

Kai mokiausi Vienožinskio dailės mokykloje, tapybos dėstytojas, vertindamas darbus, pasakė, kad mano nutapyti modeliai panašūs į „mikimauzus“. Jau tuomet man labiau patiko piešti šaržuotus personažus nei realistiškus.

Be to, po pamokų leisdavau laiką kaip daugelis paauglių – žiūrėdama „Cartoon network“ (JAV televizijos kanalas, skirtas vaikams – red. past.) kanalą. Mane žavi tai, kaip animacijoje pasakojamos istorijos, kaip nupieštą personažą interpretuojame savaip.

Urte OettingerUrtė Oettinger / Asmeninio archyvo nuotr.

Kas buvo sunkiausia, žengiat pirmuosius žingsnius animacijos rinkoje?

Būdama 20-ties tikrai daugiau pasitikėjau savo jėgomis nei dabar: atrodė, kad viską galiu ir viską žinau. Buvau pasiryžusi pakeisti animacijos situaciją Lietuvoje. Tuomet tikrai trūko bendradarbiavimo tarp jaunosios kartos ir vyresnių, patyrusių animatorių. Tiesą sakant, iki šiol trūksta.

Kaip gimsta idėjos filmams, jų scenarijams?

Idėjos visuomet yra aplinkui, tereikia jas pastebėti. Kuomet gimsta sumanymas, aš jį užsirašau, nusipaišau, o vėliau jį realizuoju filmo pavidalu.

Šiuo metu rašau scenarijų filmui apie savo paauglystės metus Vilniaus Lazdynų rajone. Neseniai lankiau mamą, kuri vis dar ten gyvena, sėmiausi įkvėpimo vien vaikščiodama rajone.

Papasakokite apie animacijos kūrimo procesą: koks jis?

Viskas prasideda, žinoma, nuo idėjos, tuomet rašomas scenarijus, formuojama kadruotė, vyksta animatikas (darbas su išankstinio kūrimo įrankiu – red. past.), tada kuriama animacija, muzika, garsai ir paskutinėje vietoje – postprodukcija (užbaigiamieji montažo, garso, kompiuterinės grafikos ir kiti darbai – red. past.)

Animaciją galima kurti labai įvairiai. Filmą gali sukurti vienas žmogus (pats suanimuoti ir įrašyti muziką, garsus), arba didelė komanda, su kuria vien planavimas trunka ilgai. Man patinka kurti abejais būdais. Pavargusi nuo komandinio darbo, mėgstu paeksperimentuoti viena.

NuopuolisFilmo „Nuopolis“ kūrimo momentas / Asmeninio archyvo nuotr.

Jūsų filmai yra pelnę 2 „Sidabrines gerves“, geriausio šiaurės šalių filmo apdovanojimą „ReANIMA“ festivalyje, Norvegijoje, ir kitus apdovanojimus. Ką šie įvertinimai jums reiškia?

Taip, apdovanojimus yra pelnę Nepriklausomybės diena (2012) ir Nuopuolis (2016) trumpametražiai filmai. Labai džiaugiuosi šiais įvertinimais, nors kartais pagalvoju, kad komisijai tiesiog nebuvo iš ko rinktis. Animacinių filmų nėra sukuriama labai daug, todėl konkurencija nedidelė.

Grįžkime į studijų laikus VTDK. Kokių šiltų prisiminimų iš šių laikų turite?

Iš VTDK laikų prisimenu šiltą kolektyvą: ir kursiokai, ir dėstytojai buvo kaip viena didelė šeima.

Ar rekomenduotumėte VTDK Multimedijos dizaino studijas kitiems ir kodėl?

Multimedijos studijas VTDK tikrai rekomenduočiau visiems, kurie nori save išbandyti įvairiose srityse. Kiek pamenu, per studijas teko pabandyti įvairias medijas, o kuris 20-metis tiksliai žino kokios profesijos nori?

Nuopuolis 3Filmo „Nuopolis“ kūrimo momentas / Asmeninio archyvo nuotr.

Kaip apskritai vertintumėte animacijos rinką Lietuvoje? Ar joje juntamas specialistų trūkumas?

Juntamas specialistų ir dėstytojų įvairovės trūkumas, bet, manau, kad viskas po truputį gerėja. Ateina nauja karta, baigę studentai imasi dėstyti ir noriai dirba prie vienas kitų filmų.

Galbūt turite ateities karjeros planų? Kokie jie?

Liepos mėnesį gavau finansavimą animacinio serialo vaikams „Pieno Baras“, kurį prodiusuoja Agnė Adomėnė, vystymui, tad išbandysiu savo jėgas kuriant turinį mažiems vaikams. Iki šiol mano filmai buvo skirti daugiau suaugusiems. O taip pat tęsiu mamos karjerą: liepos 1 dieną susilaukiau antro vaiko, dukrytės Lottės.

Informuojame, kad šioje svetainėje naudojami slapukai (angl. Cookies). Toliau naršydami arba paspausdami mygtuką „Sutinku“ sutinkate su slapukų naudojimu. Daugiau informacijos
SUTINKU