Technikos ir Dizaino fakultetų rūmuose (Olandų g. 16) II aukšto koridoriuje eksponuojama Alumno Viliaus Jorudo fotografijų paroda atidaro alumnų personalinių parodų ciklą.
Paroda „Tattoo 50+“ kviečia kitu žvilgsniu pažiūrėti į žmogaus ryšį su jį dabinančiais meno kūriniais. Parodoje dešimt modelių sutiko pasidalinti savo kūną puošiančiomis tatuiruotėmis ir pasiryžo išvysti save veidrodyje kitokius negu mato įprastai – be jų. Su vizažistės Severijos Bružaitės pagalba, paslėpę tatuiruotes po storu makiažo sluoksniu, autoriai suteikė modeliams galimybę pamatyti save be piešinių, tokius, kokie jie būtų jeigu nepasirinktų adatos ir rašalo. Tokia galimybė dalyviams leido pasvarstyti: ar buvo verta? Kaip jie sau patinka labiau?
Vilius atsakė ir į kelis klausimus:
Kodėl parūpo tatuiruočių tema?
Dar prieš gimstant idėjai susipažinau su vienu iš modelių ir jo papasakotas požiūris į tatuiruotes bei jo piešinių istorija mane sužavėjo. Kadangi praeityje ne kartą buvau susidūręs su žmonių neigiamu požiūriu į tatuiruotes, pagalvojau, kad šio žmogaus pavyzdys galėtų būti labai edukacinis. Taip ir gimė idėja šiai parodai.
Kodėl būtent vyresnių žmonių tatuiruotes norėjote fiksuoti?
Kadangi dažnu atveju vyresnio amžiaus žmonės tatuiruotes sieja su pogrindžiu bei kalėjimo kultūra, norėjau parodyti, kad net ir šioje amžiaus grupėje yra asmenybių, kurios tatuiruotėmis dabinasi nieko bendro su tuo neturėdamos. Taipogi, norėjau atriboti tatuiruotes nuo mados, siejamos tik su šiuolaikiniu jaunimu, ir būtent tam jaunimui parodyti, kad tatuiruotės nėra, ir neturi būti, tik mados dalykas.
Ar šią temą išsėmėte? Jei ne, kokia linkme judėsite?
Pradėjęs ieškoti modelių parodai susidūriau su realybe, jog Lietuvoje jų turime nedaug, arba jie nenori viešintis, dėl ko projekto įgyvendinimas truko gan ilgai ir manau turėjau pakankamai laiko jį išdirbti pilnumoje, kiek man to norėjosi.
Jūsų meilė kalnams ir sunkiajai muzikai žinoma. Galbūt kita serija galėtų būti muzikantų ar alpinistų tatuiruotės? Pirmuoju atveju patyrinėtumėt ar jos muzikalios, antruoju – sugretintumėt kūno raumens kietumą ir piešinį?
Šios parodos stengiausi neasocijuoti su asmeniniais požiūriais ar ideologijomis, nors ir galėtų atrodyti kitaip. Todėl manau, jei ir gims ateities projektai, juos stengsiuosi atsiriboti nuo asmeniškumų. Taip pat nemanau, jog grįšiu prie būtent tatuiruočių temos, manau svarbiau pabandyti ir parodyti kažką naujo.
Kokį muzikinį kūrinį / kūrinius pasiūlytumėt kaip foną žvelgiant į jūsų parodos fotografijas?
Vykdant fotosesijas vieno iš modelių tapybos studijoje fone grojo atmosferinė gongų muzika ir nuo tos akimirkos man ši paroda asocijuojasi būtent su tokia muzika. Visų fotosesijų metu buvo filmuojami fragmentai iš tattoo maskavimo ir valymo procesų ir vėliau sumontuotas “making off” filmukas. Filmuko fone skamba panaši muzika, manau ji ir yra tinkamiausia. https://youtu.be/RL3e9kmBGLk.
Kokios dar fotografijos temos jums artimos?
Kadangi esu alpinistas, į kalnus nešuosi ir fotoaparatą, taigi turbūt tektų vadinti save ir kelionių fotografu.
Linkim Viliui idėjų naujiems kadrams ir lauksim kitos parodos. O taip pat įveikti visas viršūnes!
