Mokslometrija

Vilniaus technologijų ir dizaino kolegija – čia susitinka kūryba ir inovacijos!

Mokslometrija

Mokslometrija vadinama mokslo kryptis, skirta kiekybinei ir vertinamajai mokslinės veiklos analizei. Vienas iš tokios analizės metodų yra bibliometrija. Bibliometriniai rodikliai pagal Web of Science ir Scopus duomenų bazių citavimų duomenis taikomi formaliame Lietuvos mokslo vertinime 1.

Tradicinis mokslo vertinimas susietas su mokslinių publikacijų recenzavimo bei žurnalų, straipsnių ir autorių citavimo analizės procesais. Labiausiai vertinami moksliniai straipsniai, publikuoti žurnaluose, kurie įtraukti į Web of Science (Clarivate Analytics) duomenų bazę, turintys citavimo rodiklius, taip pat Scopus (Elsevier) duomenų bazę, turintys cituojamumo rodiklius (SNIP).

Mokslo rezultatų, žurnalų vertinimo rodiklius ir duomenis pateikia šios duomenų bazės ir informacijos paieškos priemonės:

Web of Science – Journal Citation Reports (Clarivate Analytics)Prieiga per Web of Science sąsają. Duomenų bazė pateikia cituojamumo rodiklius. Duomenys prieinami tik duomenų bazės prenumeratoriams.
Scopus – Scimago Country & Journal Rank (Elsevier)Nemokamas mokslo rezultatų vertinimo įrankis. Paieška žurnalų, indeksuojamų Scopus duomenų bazėje.
Google ScholarLaisvai prieinama Google informacijos paieškos sistema teikia citavimo duomenis.

Pagrindiniai žurnalų vertinimo rodikliai:

Agreguotas cituojamumo rodiklis (Aggregate Citation Impact, AIF) Vienos mokslo krypties kategorijos žurnalų straipsnių, publikuotų paskutiniais dvejais metais, citavimo vidurkis einamaisiais metais (Web of Science duomenų bazės rodiklis).
Cituojamumo rodiklis Impact Factor (IF) Žurnalo citavimo rodiklis arba žurnalo populiarumo rodiklis. Vertina žurnalus, o ne konkrečias publikacijas ar autorius. Rodo, kiek vidutiniškai kartų žurnalo straipsniai, publikuoti per dvejus prieš tai buvusius metus, buvo cituoti einamaisiais metais (Web of Science duomenų bazės rodiklis).
Kvartilis mokslo kategorijoje (Q) Rodiklis, parodantis žurnalo vietą pagal citavimo rodiklį tam tikroje mokslo kategorijoje: Q1 – aukščiausi cituojamumo rodikliai; Q2 – vidutiniai; Q3 – mažėjantys; Q4 – mažiausi (Web of Science duomenų bazės rodiklis).
Žurnalo reikšmingumo rodiklis (Eigenfaktor Score) Rodo žurnalo išleistų straipsnių citavimą skaičiuojamaisiais metais už praėjusius 5 metus (Web of Science duomenų bazės rodiklis).
Savicitavimų skaičius (Self-cites) Rodo žurnalų straipsnių cituojamumą tame pačiame žurnale (Web of Science duomenų bazės rodiklis).
Normuotasis žurnalo cituojamumo rodiklis (Source Normalized Impact per Paper, SNIP) Rodiklis, kuris įvertina konteksto (mokslo krypties) įtaką ir leidžia lyginti skirtingų mokslo krypčių šaltinius (Scopus duomenų bazės rodiklis).
Scimago žurnalų rodiklis (SCImago Journal Rank, SJR) Rodiklis, kuris matuoja analizuojamo šaltinio mokslinį prestižą (įvertina ne tik citavimo skaičių, bet ir kokie žurnalai cituoja). Pradedamas skaičiuoti antraisiais metais nuo žurnalo įtraukimo į Scopus, atnaujinamas du kartus per metus (Scopus duomenų bazės rodiklis).
CiteScore rodiklis (CiteScore) Rodo žurnalo straipsnių už praėjusius trejus metus citavimo vidurkį einamaisiais metais (Scopus duomenų bazės rodiklis).

Mokslininkų vertinimo rodiklis:

H indeksasMokslininko vertinimo rodiklis (publikacijų populiarumo). H indeksas parodo: sakykim H yra 6, reiškia, autorius turi tam tikrą skaičių publikacijų, iš kurių yra 6 straipsniai, kurių kiekvienas cituotas ne mažiau nei 6 kartus. H indeksą pateikia skirtingi įrankiai skirtingai.

Vystantis technologijoms, mokslo vertinimo srityje ieškoma vis įvairesnių būdų įvertinti mokslinės veiklos reikšmingumą. Vienas iš būdų – altmetrija. Altmetrija – metodika, kuriama tradicinius šaltinius (Web of Science citavimo duomenys) gretinant su įvairiais socialiniais tinklais. Atsiranda altmetrijos priemonės: Altmetric, Plum Analytics / PlumX Metrics, ImpactStory. Tačiau tradicinis mokslo vertinimas išlieka pagrindiniu mokslo sistemoje.

Aukštam mokslo publikacijų vertinimui mokslo sistemoje yra svarbu užtikrinti publikuojamų mokslo darbų matomumą, kuris teiktų cituojamumo galimybės. Rekomendacijos mokslo darbų matomumui ir cituojamumui didinti.

Rekomenduojame naudotis ORCID (The Open Researcher and Contributor ID) – viena iš populiariausių autorių identifikavimo platformų, skirta autorių ir jų mokslo darbų matomumui ir cituojamumui didinti. ORCID iD, nekintantis identifikatorius, skirtas  identifikuoti autorius ir juos susieti su jų kuriama moksline produkcija – straipsniais, monografijomis, konferencijų pranešimų medžiaga ir kt.,  Jį sukūrė ORCID iniciatyva (angl. Open Researcher Contributor Identification Initiative) – tarptautinė bendruomeniškumo principu veikianti ne pelno organizacija.  eLABa talpykloje yra įgyvendintas pokytis, leidžiantis autoriui savo naudotojo profilyje įsivesti ORCID identifikacijos numerį.

ORCHID ID importavimo instrukcija

 

Šaltiniai:

  1. Trumpienė, A., Šegždienė E. Mokslometrija: teorija, šaltiniai, metodai. (2011). Mokslo ir technikos raida, 3(2), 105-106.
  2. Kaip rasti žurnalą moksliniam straipsniui publikuoti. Efektyvus elektroninių mokslo informacijos išteklių naudojimasNacionalinio projekto eMoDB.LT mkomoji medžiaga tyrėjams studentams [interaktyvus]. (2019). Prieiga per internetą: https://open.ktu.edu/mod/book/view.php?id=1211