1918 m. vasario 16-oji – visada gyva tautos istorinėje atmintyje, žmonių mintyse ir širdyse.

Šiandien, nepaisant amžiaus, išsilavinimo ir net gyvenamosios vietos, mes visi savo širdyje nešiojamės Tėvynę. Ji – tai miškai, pievos, upės, miestai, kalba ir mes, Lietuvos žmonės, dirbantys, besimokantys, auginantys vaikus ir kuriantys savo šalies gerovę bei tikintys ja.

Tegu ši data, kaip ir 1918-aisiais, žadina kiekvieno širdyje įkvėpimą kurti savo krašto gerovę ne skambiais žodžiais, o gerais ir naudingais darbais. Eidami šiuo keliu mes galime išlikti tokie pat stiprūs, vieningi ir nepraradę tikėjimo. Todėl visiems linkime susitelkimo bei ištvermės įveikti visus sunkumus ir toliau kurti modernią dvidešimt pirmojo amžiaus Lietuvą, siekti, kad mūsų Tėvynė būtų saugi ir klestinti.