Mokslo dirbtuvės – neįkainojama patirtis studentams ir apčiuopiama nauda visuomenei

Žinios aukštosiose mokyklose gali būti įgytos įvairiomis formomis. Vilniaus technologijų ir dizaino kolegija (VTDK) tam, kad studentai pagilintų tyrimines kompetencijas, geriau suprastų visuomenėje vyraujančias problemas ir rastų joms sprendimo būdus, į studijų procesą integravo mokslo dirbtuves. Kas tai ir kokia jų nauda visuomenei, pasakoja jau kelis metus mokslo dirbtuvių projektus kartu su studentais įgyvendinantys kolegijos dėstytojai Airida Tylienė, Andrius Gulbinas ir Jolanta Pileckienė.

Atsakingi tyrimai visuomenei ir su visuomene

Mokslo dirbtuvės – projektai, kurių metu tyrimai nemokamai atliekami bendruomenėms, nevyriausybinėms ir kitos visuomeninėms organizacijoms, siekiančioms spręsti visuomenei aktualias problemas.

Mokslo dirbtuvių projektus kolegija pradėjo vykdyti nuo 2016 m. Horizon 2020 programos finansuojamo projekto „Atsakingų tyrimų ir inovacijų stiprinimas aukštajame moksle per studijų programas“ rėmuose. Visuomenės poreikiais grįstų tyrimų tema pasirodė itin aktuali, todėl mokslo dirbtuvių modelis buvo plėtojamas kartu su 5 užsienio partneriais per „Erasmus+“ programos finansuojamą projektą  „Įtraukūs tyrimai, siejantys visuomenę su aukštuoju mokslu“ (“ENgaged ReseArch coNnecting Community with higher Education (ENtRANCE)”).

20190605 142921Projekto  „Įtraukūs tyrimai, siejantys visuomenę su aukštuoju mokslu“ (ENtRANCE) simbolika / VTDK nuotr.

Mokslo dirbtuvės VTDK Statybos fakultete, kaip pasakoja prodekanė Airida Tylienė, vykdomos ir įgyvendinamos keliais būdais: vienas jų – studentams siūlomas laisvai pasirenkamas dalykas „Atsakingos inovacijos“.  Šio studijų dalyko metu užtikrinamas pakankamai reguliarus suinteresuotų studentų įsitraukimas į inovacijų, atliepiančių tvarios visuomenės poreikius, kūrimą.

Mokslo dirbtuvių projekto idėja gali gimti ir ne dalyko metu – tyrimo temą gali pasiūlyti socialiniai partneriai, vietos bendruomenės nariai, pavieniai asmenys. Tuomet jos neretai tampa jau vykdomų bendrų veiklų tęsiniu ar rezultatais. Tokioms mokslo dirbtuvės įgyvendinti buriama skirtingų studijų dalykų dėstytojų ir studentų komanda, dirbtuvės integruojamos į atskirus studijų dalykus, profesinės veiklos praktikas ar vykdomos kaip papildoma veikla po pagrindinių studijų veiklų.

„Atsižvelgiant į tai, kaip ir kokiu būdu studentai įsitraukia į mokslo dirbtuvių įgyvendinimą, jų tematika varijuoja: vienokias, dažnai itin specifines, su studijuojama studijų programa susijusias problemas kviečia spręsti socialiniai partneriai, o kitas neretai renkasi patys studentai“, – mintis dėsto A. Tylienė. Per pastaruosius keletą metų studentai mokslo dirbtuvių projektų metu pasiūlė sprendimus racionaliam statybvietės išnaudojimui, pritaikant atsinaujinančius energijos šaltinius, technologines inovacijas kelių tiesyboje ar įrengiant išmaniąsias viešojo transporto stoteles bei išmaniuosius suoliukus, ekologiškų ir tvarių medžiagų parinkimą. Būta ir tokių projektų, kurie yra aktualūs patiems studentams:  jauni tyrėjai siūlė technologinius sprendimus tokioms praktinėms problemoms, kaip prisiversti atsikelti ankstų rytą ar kaip žiemos metu išvengti akinių rasojimo įėjus į patalpą iš lauko.

Nauda studentams: nuo tvarumo iki anglų kalbos žinių

Mokslo dirbtuvių, tiek integruotų į studijų procesą, tiek kaip papildomos veiklos, nauda studentams yra didelė. Pasak docento Andriaus Gulbino, tęstinio mokslo dirbtuvių projekto metu, vykdomo kartu su studentais iš Prancūzijos, įgyjama praktinių žinių statinių ir erdvių projektavimo srityje, susipažįstama su edukacinių statinių ir erdvių projektavimo ypatumais, etnografinių regiono elementų panaudojimu interjere. „Studentai įgyja žinių apie natūralias ekologiškas medžiagas, ergonominių sprendimų pritaikymą statyboje, įgauna patirties dirbant tarptautinėse grupėse, išmoksta įvairių studijų programų atstovų bendradarbiavimo, susipažįsta su tvarios statybos idėja ir pritaiko ją projektuodami darnią, tarpusavyje sąveikaujančią, aplinkai draugišką statinių ir kitų objektų struktūrą“, – pasakoja Statybos fakulteto docentas. Komandų nariai taip pat įgauna patirties projektuojant draugiškus aplinkai statinius, panaudojant atitinkamas medžiagas ir atsinaujinančius energijos šaltinius.

9Z9A1188ENtRANCE projekto pristatymo akimirka / VTDK nuotr.

Dirbdami tarptautinėse komandose studentai pagilina anglų kalbos žinias, išugdo bendrines kompetencijas, tokias kaip proaktyvumas, gebėjimas numatyti ateities poreikius ir tendencijas, netradicinis mąstymas, tarpkultūrinė komunikacija ir kita. A. Gulbinui antrina ir A. Tylienė. Anot jos, darbas komandoje stiprina galimybes tikslingai siekti tikslo kartu, taip pat formuojama aktyvaus visuomenės nario, pastebinčio pokyčius ir visuomenės poreikius, savimonė bei įgūdžiai. Svarbiu aspektu tampa ir tyriminių, analitinių gebėjimų, kurie ne tik didina asmens konkurencingumą darbo rinkoje, bet ir kuria pridėtinę vertę formuojant tvarią visuomenę bei aplinką, skatinimas.

Problemos, aktualios visuomenei

Kadangi mokslo dirbtuvių centrine ašimi tampa aktualios šių dienų problemos, projektai vienaip ar kitaip atliepia visuomenės interesą, jie yra įdomūs tieks studentams, tiek užsakovams.

„Kolegijos studentai projektą įgyvendina kruopščiai. Jie ieško ir pasirenka tas organizacijas, kurios susiduria su problemomis, kurias studentai gali padėti išspręsti pasiūlydami kitokį požiūrio kampą. Atlikdami tiriamąjį darbą, studentai glaudžiai bendradarbiauja su pasirinktomis organizacijomis – siekiant optimalaus rezultato nuolatinis bendradarbiavimas, tarpinių projekto rezultatų aptarimas, lūkesčių suderinimas yra tiesiog būtinas“, – teigia lektorė Jolanta Pileckienė.

Turite problemą, reikalaujančią tyrimo? Daugiau informacijos rasite čia.

Informuojame, kad šioje svetainėje naudojami slapukai (angl. Cookies). Toliau naršydami arba paspausdami mygtuką „Sutinku“ sutinkate su slapukų naudojimu. Daugiau informacijos
SUTINKU