Naujiena Dizaino fakultete – pasirenkamasis dalykas, kuriame susijungia menas ir inžinerija

Naujieji mokslo metai atnešė permainų, o viena iš jų sudrebino Vilniaus technologijų ir dizaino kolegijos (VTDK) Dizaino fakultetą. Tai laisvai pasirenkamas „Meno dirbtuvės“ dalykas, kurio metu studentai ugdo dizaino ir inžinerijos sinergija pasižyminčias kompetencijas. Apie kolegijos akademinės bendruomenės bendradarbiavimą su visuomeninėmis organizacijomis pasakoja Dizaino ir Technikos fakultetų dekanė Gražina Strazdienė.

Mokslo dirbtuvės – praktika, atėjusi iš užsienio universitetų

Nuo 2016 metų kolegija vykdo mokslo dirbtuves, kurių atspirties tašku tapo „Horizon 2020“ programos finansuojamas projektas „Atsakingų tyrimų ir inovacijų stiprinimas aukštajame moksle per studijų programas“. Šių dirbtuvių pagrindas yra projektai, nemokamai atliekami bendruomenėms, nevyriausybinėms ir kitos visuomeninėms organizacijoms, siekiančioms spręsti visuomenei aktualias problemas. Mokslo dirbtuvių modelis buvo plėtojamas kartu su 5 užsienio partneriais per „Erasmus+“ programos finansuojamą projektą  „Įtraukūs tyrimai, siejantys visuomenę su aukštuoju mokslu“ (“ENgaged ReseArch coNnecting Community with higher Education (ENtRANCE)”).

9Z9A1188ENtTRANCE projekto pristatymo akimirka / VTDK nuotr.

„Mokslo dirbtuvių projektai Technikos fakultete pradėti vykdyti prieš keletą metų, susipažinus su užsienio universitetų tyrimų, atliepiančių pilietinės visuomenės organizacijų poreikius, vykdymo patirtimis. Idėja – tarpdisciplininių žinių ir mokslinių gebėjimų suteikimas projektinių veiklų metu – pasirodė labai patraukli ir naudinga studentams, todėl imta taikyti ir VTDK“, – teigia Dizaino ir Technikos fakultetų dekanė G. Strazdienė.

Technikos fakultete mokslo dirbtuvės numatytos kaip laisvai pasirenkamas dalykas. Šio dalyko metu studentai tyrimus vykdo kartu su nepelno siekiančiomis organizacijomis ir sprendžia realias, bendruomenei aktualias problemas. Tokie projektai skatina platesnį inžinerinį požiūrį ir apjungia kelių studijų krypčių žinias bei įgūdžius. 

Didžioji dauguma Technikos fakultete vykdomų projektų, kaip mintis dėsto G. Strazdienė, yra inžinerinės krypties ir nukreipti į problemų, susijusių su ekologija bei aplinkos tausojimu, sprendimą. „Pavyzdžiui, mokslo dirbtuvių „Aplinkai nekenksminga automobilių plovykla“ idėja buvo paremta papildomų rezervuarų ir vandens filtrų antriniam panaudojimui bei sąnaudų sumažinimo automobilių plovykloje suprojektavimui. Vykdant mokslo dirbtuves „Medžių kirtimo Lietuvos miškuose ir parkuose žalos analizė“ metu studentai atliko iškirstos medienos Labanoro regioninėje girioje tūrio skaičiavimus. Pastarieji parodė, kad 90 ha miško per metus būtų pasisavinę 504 tonų anglies dioksido“, – mokslo dirbtuvių projektus apibūdino dekanė.

Mokslo dirbtuvių transformacija

Nors Mokslo dirbtuvės Statybos ir Technikos fakultetuose imtos taikyti iškart, šiek tiek vėliau prie šių projektų realizavimo prisijungė ir Dizaino fakulteto studentai. Pirmieji projektai, tokie kaip „Mokomosios klasės kūrimas lauke“, „Edukacinių zonų kūrimas mokyklos patalpose“, „Saugių pėsčiųjų perėjų projektavimas Olandų žiede“ buvo parengti bendradarbiaujant su Technikos fakulteto studentais. Realizuojant šiuos projektus akademinė bendruomenė buvo susiskirsčiusi darbais: inžinerinių studijų programų atstovai atliko įvairius skaičiavimus, projektavimo darbus, tyrimus, o dizaino studijų programų vykdė maketavimo darbus bei darė vizualizacijas.

20190605 133932Mokslo dirbtuvių projektų paroda / VTDK nuotr.

„Nuo šių studijų metų Dizaino fakultete taip pat įvestas laisvai pasirenkamas dalykas „Meno dirbtuvės“, kuriose studentai plėtos meno projektus, pasižyminčius meno ir inžinerijos sinergija“, – atskleidžia G. Strazdienė.

Mokslo dirbtuvės – netradicinis mokymosi būdas

Vykdant mokslo dirbtuves, užsiėmimai vedami netradiciniu būdu, išskyrus įžangą, kai studentams išdėstomi mokslo dirbtuvių projekto esmė, tikslas, tiriamojo darbo struktūra. „Daug dėmesio, įgyvendinant šiuos projektus, skiriama nepelno siekiančių organizacijų, nevyriausybinių organizacijų ir piliečių iniciatyvų iškeltų problemų sprendimui. Tam tikslui studentai ieško potencialių užsakovų, susisiekia su šių organizacijų atstovais ir formuoja spręstinų „problemų banką“, – pasakoja dekanė.

Sukaupus problemų banką, pasak G. Strazdienės, studentai išsirenka tas, su kuriomis bus dirbama toliau. Atrinktos problemos transformuojamos į tiriamąjį darbą bei formuojamos studentų grupės. Projekto metu studentus konsultuoja dėstytojai ir organizacijų atstovai. Studentai vyksta į mokslo dirbtuvių projekto vykdymo vietas, atlieka matavimus, paskaičiavimus ir kitus darbus, reikalingus projektui vykdyti. Atlikus projektą, jo rezultatai pristatomi viešai.

Turite problemą, reikalaujančią tyrimo? Daugiau informacijos rasite čia.

Informuojame, kad šioje svetainėje naudojami slapukai (angl. Cookies). Toliau naršydami arba paspausdami mygtuką „Sutinku“ sutinkate su slapukų naudojimu. Daugiau informacijos
SUTINKU