Pramonininkų konfederacijos prezidentas V. Janulevičius: juntamas techninių specialistų poreikis

Į gyvenimą vis labiau įsiliejant inovacijoms, keičiasi įvairios sritys, o pramonė – ne išimtis. Skaitmeninant gamybą, į ją vis labiau įsiliejant technologijoms, specialistų, gebančių valdyti automatines sistemas, poreikis tik didėja. Apie tai, kaip lengviau įsilieti į darbo rinką bei apie įvairias pramonės tendencijas pasakoja Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) prezidentas Vidmantas Janulevičius.

Kokių specialistų trūkumas juntamas pramonės rinkoje?

Šiandien dienai rinkoje labiausiai trūksta IT specialistų: procesų vadybininkų, programuotojų, projektų vadovų, finansų analitikų, finansininkų, pardavimų vadybininkų ir inžinerijos specialistų. Technologinis atsinaujinimas skatina nuolatinius pokyčius gamyboje, todėl kaskart atsiradus naujovėms tam tikrą liniją reikia adaptuoti prie naujovių, žingsnių, etapų bei produktų. Todėl nuolat trūksta tokių darbuotojų, kurių darbo sritis susijusi su automatinėmis sistemomis, jų priežiūra, valdymu ir programavimu.

OLPO7186Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentas Vidmantas Janulevičius / LPK nuotr.

Kalbant apie aukštųjų mokyklų absolventų įsidarbinimą, vyrauja įsitikinimas, kad darbdaviai ieško tik turinčių patirties. Visgi žiūrint į tai, kiek dabar įdarbinama žmonių, galime teigti, kad dauguma savo vietą suranda. Aš nematau tokios didelės jaunimo bedarbystės, kuria pasižymi Pietų Europa. Tokių žmonių, kurie būtų ką tik baigę studijas ir būtų be darbo, Lietuvoje daug tikrai nėra – remiantis Statistikos departamentu, rodiklis yra apie 10 procentų. Žvelgiant į inžinierių situaciją, matome, kad techninių specialistų poreikis išlieka ir nei vienas pramonėje dirbantis žmogus nepasakys, kad aukštosios mokyklos jų ruošia per daug.

Kokių savybių reikia norint lengviau įsilieti į pramonės darbo rinką?

Kadangi didžioji dalis įrenginių yra gaminami užsienyje, faktas, kad užsienio kalbos, ir net ne vienos, žinojimas yra didelė paspirtis ir lengvesnio adaptavimosi kiekvienoje pramonės srityje arba sektoriuje priežastis. Dabar, kai pasaulis yra toks globalus, o gamyboje tiekimo grandinės yra ištęsusios per keletą valstybių ar net žemynų, suprantama, kad šiandien be užsienio kalbos negali dirbti nė vienas specialistas. Tad užsienio kalbos mokėjimas, ko gero, tampa prioritetu. Dar viena būtina sąlyga lengviau įsilieti į darbo rinką yra IT žinios ir kompetencijos, be kurių šiandien negali gyvuoti nei viena sritis ir nei viena specialybė. O dėl nuolat vykstančių technologinių pokyčių šias žinias reikia nuolat atnaujinti.

Kaip ir kiek žmogaus karjerai įtakos daro nuolatinis mokymasis?

Jeigu žmogus yra žingeidus, domisi tuo, kas vyksta aplink jį ir pasaulyje, nuolat atnaujina savo žinias ir kompetencijas, jis eina į priekį ir kyla karjeros laiptais. Jeigu kam pakanka tik to, kad ateina į darbą tiesiog „prastumtiׅ“ laiką, jis ir lieka toje pačioje pozicijoje. Aš skatinu žingeidumą, tobulėjimą, domėjimąsi, mokymąsi, nes tai yra būtina mūsų nuolat kintančiame pasaulyje.

0015VTDK studentas HackLAB laboratorijoje / J. Rozovskij nuotr.

Papasakokite apie pramonės rinką: kokios tendencijos joje vyrauja?

Lietuva yra pramoninė valstybė, kurios pramonės indėlis į Bendrąjį vidaus produktą (BVP) sudaro apie 20 proc. Kalbant apie Europos Sąjungos kontekstą, mes esame vieni iš pramonės lyderių: tikrai papuolame į pirmąjį dešimtuką valstybių, kurių didelę BVP dalį sudaro pramonės sektorius.  Kalbant apie tai, kas „tempia, veža“  Lietuvos ekonomiką – tai eksportas, kuris sudaro 73 procentus BVP.

Lietuvai, kaip mažesnei valstybei ir ekonomikai, yra labai svarbu eiti koja kojon su technologine pažanga, nes tai padės jai išlaikyti savo konkurencingumą globaliose pasaulio rinkose, didinti produktyvumą. Todėl pagrindinis dėmesys yra skiriamas įmonių technologiniam atsinaujinimui ir skaitmenizacijai. Mes, pramonininkai, siekiame, jog ta tikroji skaitmenizacija ne tik būtų pritaikyta kiekvienoje tradicinėje pramonės įmonėje, bet ir nepadarytų žalos darbuotojams. Norime ne mažinti žmonių skaičių, o su tuo pačiu žmonių kiekiu gaminti dvigubai, trigubai daugiau. Toks principas leidžia mums atitikti kainų santykius ir konkuruoti su Azijos šalimis.

Dar viena bendra tendencija yra naujų produktų kūrimas taip, kad pats gamybos procesas nuo pradžios iki galo būtų atliktas mūsų šalyje tam, kad kuo didesnė pridėtinė vertė liktų čia, Lietuvoje, nes tai leidžia prekę parduoti galutiniam vartotojui. O jeigu mes pasiekiame galutinį vartotoją, tuomet automatiškai galime produktą parduoti brangiau ir tai leidžia mokėti didesnius atlyginimus - toks yra mūsų siekis.

FOTOLietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentas Vidmantas Janulevičius / LPK nuotr.

Ką galėtumėte pasakyti apie Vilniaus technologijų ir dizaino kolegijoje parengiamus specialistus pramonės rinkai?

Kiek žinau, pas mus dirba du kolegijos absolventai, tad jiems žinių dirbti su saulės ir vėjo elektrinėmis tikrai pakanka. Neseniai aukštąją mokyklą baigę darbuotojai įsidarbina su „šviežiomis“ žiniomis, tad neretai pamoko ir vyresnius.

Kas man dar patinka, kad kolegija įskiepija mintį, jog žmogus turi dirbti, pademonstruoti, ką jis gali ir moka, ir tik tada pradėti derybas su darbdaviu dėl atlygio kėlimo. Pastaruoju metu labai daug kalbame ne apie  specialybes ir profesijas, o apie kompetencijas ir kuo platesnį išsilavinimą. Todėl, manau, yra labai svarbu, jog kolegija be specialybės dalykų ugdo ir šiuos.

Nori įgyti perspektyvią profesiją? Tapk Vilniaus technologijų ir dizaino kolegijos studentu jau dabar. Daugiau informacijos rais paspaudęs čia.

Informuojame, kad šioje svetainėje naudojami slapukai (angl. Cookies). Toliau naršydami arba paspausdami mygtuką „Sutinku“ sutinkate su slapukų naudojimu. Daugiau informacijos
SUTINKU