Dėl kokių priežasčių rekomenduotum Andalūzijos aukštąją menų ir dizaino mokyklą (ESADA) būsimiems „Erasmus“ studentams?
Rekomenduočiau šią instituciją dėl nuostabaus dėstytojų, vadovų ir kuratorių kolektyvo. Kiekviename žingsnyje jie stengiasi, jog studentui būtų kuo mažiau nepatogumų, rūpinasi jo savijauta tiek privačios mokyklos aplinkoje, tiek už jos ribų. Taip pat labai įdomu buvo išmėginti naujus mokymosi metodus. Man tai asmeniškai suteikė savitos naudos – išmokau greičiau dirbti nei įprastai, geriau suprasti gero projekto struktūrą ir dėliotis prioritetus.
Kas tau labiausiai patiko studijuojant?
Man labiausiai patiko tai, jog šioje mokykloje dėstytojų požiūris į studentą yra kaip į sau lygų žmogų (nėra mums būdingo „statuso“ sureikšminimo), jų draugiškumas, nuoširdus noras padėti ir atsakyti į visus klausimus. Vertinimo metu dėstytojai nesmerkdavo, nežemindavo prastesnių darbų, jie vertindavo kiekvieną studentą kaip skirtingą kūrėją, dizainerį su mintimi, jog jie neturi atitikti aukštų lūkesčių, kokius patys dėstytojai paprastai išsikelia ir ne visiems studentams jie būna pasiekiami, tačiau maloniai pateikia pastabas tolimesniam tobulėjimui. Yra jaučiama abipusė pagarba ir draugiškumas.
Taip pat man patiko tai, jog ESADA mokykloje mokymosi principas yra labai įdomus: per semestrą yra daromas vienas pagrindinis didelis projektas ir visos paskaitos yra sudėliotos būtent taip, kad pavyktų įgyvendinti tą projektą ir būtų išmokstama naujų dalykų: piešimo paskaitos projekte atlieka kuriamo objekto/interjero analizę per piešimo metodus, istorijos paskaitų metu ieškoma pastato istorija ir taip sukuriama pagrindinė projekto koncepcija ir t.t. Projekto pabaigoje studentai paruošia bylą, kuri jau iš karto yra tinkama rodyti klientui/darbdaviui kaip profesionalus projekto aprašymas.
Ką tavo ateičiai davė „Erasmus+“ studijos?
Man teko susipažinti su įvairiomis kultūromis, atrasti panašumų ir skirtumų, įgyti naujų pažinčių, draugų, tad visos įgytos žinios apie kultūras ateityje gali praversti labai įvairiapusiškai: tiek darant interjero projektus, susijusius su tam tikra šalimi, tiek bendraujant su kitų tautų atstovais.
Kaip tau sekėsi pritapti Ispanijoje?
Studijuojant Ispanijoje buvo nemažai kultūrinio šoko susijusio su ispanų nuoširdumu ir draugiškumu. Čia nepažįstami žmonės gatvėje sveikinasi vienas su kitu, praeiviai nuolat šypsosi, gyventojai dovanoja simbolines dovanas, gydytoja, atsisveikindama ir linkėdama visko ko geriausio, apkabina ir pabučiuoja į galvą, dėstytojai ir studentai bendrauja šiltai, kartu švenčia įvairias progas (Kalėdas, Naujuosius metus), kavinės darbuotojai su klientais bendrauja lyg su geriausias bičiuliais (linksmina, kelią nuotaiką, skiria dėmesį, įsimena vardą ir, aplankius, kas kartą klausia kaip sekasi).
Nors ir tai buvo kultūrinis šokas, tačiau tos akimirkos man buvo labai teigiamos, tad adaptuotis šalyje buvo išties lengva. Ėmiau drąsiai šypsotis nepažįstamiesiems ir dar labiau užsikrėčiau jų mokėjimu „švęsti gyvenimą“.
