VTDK Statybos fakulteto dekanas dr. Deividas Navikas. VTDK nuotrauka.

Diskutuojant aplinkos taršos temomis ekspertų akys krypsta į statybos sektorių. Europos komisijos duomenimis jis atsakingas už daugiau nei 35 proc. ES teršalų. Taršos problemos sprendimų ieško visi – nuo politikų ir nekilnojamojo turto vystytųjų iki statybos inžineriją studijuojančio jaunimo. Pasak Vilniuje veikiančios kolegijos Statybos fakulteto dėstytojų, studentai tvarių statybų principų mokosi jau nuo pirmo kurso. Tačiau statybų versle tvarumas tebėra naujovė

Statybos sektorius atsakingas už daugiau nei 35% ES taršos

Klimato kaitos problema yra nemenkas iššūkis įvairiems sektoriams. Ne išimtis ir statybų sektorius. Vilniaus technologijų ir dizaino kolegijos Statybos fakulteto dekanas dr. Deividas Navikas teigia, jog dėmesys statybų sektoriui turi būti nuolatinis ir pastovus, kadangi jo poveikis BVP kūrimui, aplinkai, žmonijos gyvenimo ir darbo kokybei yra neginčijamai svarus.

Pašnekovas atkreipia dėmesį, jog nors dažniausiai tarša yra vertinama pagal šiltnamio efektą sukeliančių dujų (CO2) emisijas, tai nėra visiškai teisinga: „Apskaičiuota, kad dėl medžiagų gavybos, statybos produktų gamybos, taip pat pastatų statybos ir renovacijos išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis ES sudaro 5-12 proc. Bet juk yra ir kitų teršalų, kaip NOx , SO2 , O3, kietosios dalelės ir kt. Kartais net pasitelkiamas jungtinis rodiklis – oro kokybės indeksas, vertinti poveikį aplinkai. Taigi, remiantis Europos komisijos duomenimis statybų sektorius čia jau atsakingas už daugiau kaip 35 proc. visų ES atliekų“, – teigia dr. D. Navikas.

Tarša – visuose etapuose

Statybų sektoriaus sukuriamas taršos pėdsakas susideda iš daugybės dalių: nuo pasiruošiamųjų darbų, medžiagų gavybos, apdirbimo, projektavimo, iki pastato gyvavimo ciklo pabaigos. Pasak dr. D. Naviko, visame cikle yra itin svarbu įvertinti planuojamas naudoti medžiagas, konstrukcinių elementų gamybos technologinius procesus, transportavimą, statinių ar pastatų technologinius sprendimus ar eksploatacijos bei priežiūros etapus. Pašnekovo teigimu, pagrindinis įrankis taršai mažinti yra kompleksinis visų statinio ar pastato ciklo etapų suvaldymas, įvertinant taršos, kokybiškumo bei dinamiškumo faktorius.

Šiam požiūriui pritaria ir statybų bendrovės „YIT Lietuva“ Ryšių su visuomene vadovė Akvilė Varanauskienė pabrėždama svarbą analizuoti ir įvertinti sukuriamą taršą statant bei eksploatuojant naujus pastatus: „Pastato statybų ir būsimos eksploatacijos sukeliamos CO2 emisijos įvertinimas šiuo metu yra atliekamas įgyvendinant visus bendrovės būsto projektus. CO2 emisijos skaičiavimai atliekami trijuose projekto etapuose – statinį planuojant, projektuojant ir vykdant statybos darbus.“

Atsakomybė – tiek verslo, tiek vartotojų rankose

Akvilė Varanauskienė dalinasi, jog visų pirma, šiltnamio efektą keliančių dujų kiekį statybos bendrovė siekia mažinti ieškodama efektyvesnių projektinių sprendinių: „Analizuodami projektų CO2 pėdsako informaciją stengiamės pamatyti tam tikras tendencijas – kurie sprendimai ir procesai lemia daugiausiai šiltnamio dujų, o kurie yra efektyvesni. Matome, kad emisija yra didesnė tuose projektuose, kuriuose gamybiniai procesai yra atliekami vietoje, o gamyklose procesai yra labiau optimizuoti, todėl jiems sunaudojama mažiau.“

Vis dėlto pastatų tvarumas priklauso ne tik nuo statytojų sprendimų. „Jei vertintume pastatus tik pagal CO2 taršą ir imtume plačiausiai naudojamą vertinimo modelį, matytume, kad pastato gyvavimo cikle, daugiau kaip 80% taršos sukeliama eksploatuojant, o čia jau reikia atsižvelgti ne tik į projektuotojus ar statytojus, bet ir į vartotoją, kuris tą pastatą eksploatuoja“, – aiškina dr. D. Navikas.

Cementą siūlo keisti į medieną

Vilniaus technologijų ir dizaino kolegijos docentas dr. Andrius Gulbinas dalinasi: „Tvarių sprendimų statybų sektoriuje pasirinkimai yra gana platūs, pavyzdžiui, dėmesys efektyviam energijos vartojimui pastatuose.“ Pasak jo, gerai izoliuotos konstrukcijos, efektyvios energijos taupymo sistemos ar efektyviai parinkti šildymo, vėdinimo ar šviesos šaltiniai mažina pastato energijos poreikį ir užtikrina gerą mikroklimatą pastato vartotojams.

„Transporto mažinimas statybos procesuose, pastatų tvarumo vertinimo sistemų panaudojimas ir jų sertifikavimas ar kai kurių medžiagų pakeitimas tokiomis, kurios, palieka mažesnį CO2 pėdsaką. Pavyzdžiui, cemento, kuris aplinkai daro netgi didesnę žalą nei aviacijoje naudojamas kuras, pakeitimas į medieną“, – galimus tvarumo sprendimus vardija dr. A. Gulbinas.

Dėmesys antrinėms medžiagoms, rūšiavimui ir biologinei įvairovei

A. Varanauskienė akcentuoja dažnesnį draugiškų aplinkai medžiagų ir gaminių naudojimą bei atliekų rūšiavimą. „Svarbu tinkamai išrūšiuoti atliekas, ypatingai statybvietėse. Esame pradėję pilotinį statybos projektą be mišrių atliekų, kuriame stengiamės išrūšiuoti ne mažiau nei 90% statybinių atliekų. Taip pat savo veikloje naudojame tik žaliąją elektros energiją. Visuose savo vystomuose projektuose montuojame saulės kolektorius bendrojo naudojimo patalpų energijos poreikiui užtikrinti“, – pasakoja pašnekovė.

Statybų bendrovė dėmesį skiria ir biologinės įvairovės saugojimui. Visuose naujuose įmonės vystomuose projektuose planuojama naudoti ESG kortelę, kurią pildant įvertinami aplinkosauginiai: sklypo lokacijos ir tipo, vandens apsaugos, biologinės įvairovės ir atsparumo aspektai.

Kviečia diskutuoti ir tartis, kaip mažinti taršą

Dr. A. Gulbinas teigia, kad tvaresni pasirinkimai statybų sektoriuje vis dar yra naujovė, ne visi verslai apie juos žino, o persiorientavimas yra nemenkas iššūkis. Pašnekovas pasakoja, jog siekiant palengvinti šį procesą, kolegija projekto „Innovation Laboratories for Climate Actions“ metu sukūrė laboratoriją – bendradarbiavimo vietą įvairiems startuoliams.

„Čia susitinka įmonės ir startuoliai, norintys kartu spręsti prisitaikymo prie klimato kaitos padarinių problemas. Laboratorijoje vyksta konsultacijos dėl tvaraus dizaino, efektyvaus išteklių panaudojimo, tyrimai dėl alternatyvios energijos ir šaltinių panaudojimo“, – dalinasi dr. Gulbinas.

Būsimi statytojai į rinką išeis su naujomis žiniomis

Tam, kad ateityje pasiektume geresnių rezultatų saugodami planetą, reikalingi ir specialistai, kurie visa tai išmanys. D. Navikas džiaugiasi, kad susidomėjimas statybų inžinerijos krypties studijomis yra didelis bei priduria, kad šiose studijose studentai mokosi ir tvarių statybų principų. „Visose statybų fazėse – nuo projektavimo, statybos, eksploatavimo iki likvidavimo – stengiamės studentams parodyti ne tik tvarumo idėjos specifiką, bet ir atskleisti tvarumo valdymo galimybes įvairiais būdais: laboratoriniais darbais, tyrimais, lankydami realius objektus, juos analizuodami, taikydami naujas technologijas ir vertindami tvarias medžiagas“, – pasakoja dr. Deividas Navikas.

Anot pašnekovų, ypač svarbu ugdyti būsimųjų statybos sektoriaus specialistų kūrybingumą, leisti pažinti inžinerijos problemas ir tvaresnius sprendimo būdus skirtinguose patirties lygmenyse.