VTDK Olandų g. 16 rūmuose II aukšto koridoriuje eksponuojama Fotografijos technologijos studijų programos alumnės Rūtos Mockapetrytės cianotipų paroda „Iš miškų ir pievų“.
Rūta niekada nebuvo mėlynos spalvos mėgėja, bet cianotipijos mėlyna jai yra daugiau negu tiesiog mėlyna: jai artimos žemės spalvos, cianotipijos mėlis primena vakarinį dangų kaime, kai daug žvaigždžių ir kvepia žemė. Mėlyna spalva jai siejasi su namais, tamsiais, bet giedrais vakarais laukuose.
Cianotipija Rūtai tapo didžiausiu atradimu studijų metais, ji suviliojo tuo, kad šis procesas glaudžiai susijęs su gamtos mokslais, ypač botanika.
Neišsipildžiusi svajonė tapti mokslininke, į jos cianotipus įsodino augalus. Juk jai nuo vaikystės buvo įprasta vaikščioti po laukus, pievas ir rinkti augalus. Rūta turi surinkusi nemažai medžiagos herbariumui, todėl cianotipija pasirodė geras būdas panaudoti sukauptą medžiagą ir ją pateikti savaip. Ji šypsosi: „Visada buvau gamtos vaikas, augalų pilna tiek namuose, tiek mamos darželyje. Ne veltui ir vardas Rūta“.
Rūta išbandžiusi abu cianotipijos būdus: tiek cianotipiją, gautą iš skaitmeninio vaizdo, tiek darant fotogramas. Pastarosios artimesnės jos mokslininkės pusei, skaitmena labiau patinka jos menininkės pusei. „Abi pusės sutarė, kad abu būdai jai mieli“.
Baigiamajame darbe Rūta bandė jungti cianotipus su skaitmeninėmis nuotraukomis (tikrai sėkmingai). Paklausta ar tai buvo vienkartinis eksperimentas, ar prie jo dar sugrįš, atsakė: „Neatmesčiau tokios galimybės, bet manau, kad atkartoti tokios raiškos nesugebėčiau, pats sprendimas labai tiko fotografuojant augalus, gal būt bandyčiau tęsti tą pačią augalų fotografijų seriją“. Pasak jos, geram cianotipui be cheminių medžiagų reikia laiko, kantrybės, nebijoti eksperimentuoti ir nebijoti klysti. Ir dar trupučio laiko.
Rūta kuria kai jai yra sunku: „Cianotipija palaiko sveiką mano protą“. Jos įkvėpimas kyla iš noro padaryti ką nors, ko kiti nesugebėtų ar nesugalvotų. Ji kuria, kad „įtikinti save, kad nesu niekas“.
Be cianotipijos Rūtai įdomi ir IR fotografija, ji ieško būdų realų pasaulį pamatyti kitaip. Iš studijų laikų vis dar mielas yra reportažas, bet specialiosios technologijos arčiau širdies. Jos fotografinė svajonė – padaryti fotografinį vaizdą, dėl kurio ją prisimintų. Mes net neabejojame, kad taip ir bus. Sėkmės jos kelyje!
Kviečiame užklysti į VTDK II aukšto koridorių ir pasivaikščioti po Rūtos miškus ir pievas.
